Reiki – pamirštas ir vėl atrastas gydymo menas
Nors Reiki nėra religija, rankraštis, kuriame aprašomi Reiki gydymo metodai, buvo surastas Japonijos budistų šventykloje. Apie šio rankraščio egzistavimą buvo paprasčiausiai pamiršta. Jis gulėjo vienuolyno saugykloje, nugultas užmaršties dulkių ir ignoruojamas čia gyvenančių vienuolių. Vienuoliams, siekiantiems individualaus nušvitimo ir ieškantiems dvasinės išminties, nebuvo būtinybės praktikuoti holistinį gydymą, nagrinėti ir studijuoti senovinėmis kalbomis užrašytus rankraščių tekstus. Sąmonės ramybę jiems suteikdavo asketiškas gyvenimo būdas, kasdieninės meditacijos ir istorijų apie Budą klausymas. Šiems vienuoliams rankraštis, kuriame aprašomas dvasinis gydymo metodas, galintis padėti išgydyti pasaulį, nuo kurio jie sąmoningai atsiribojo, neturėjo jokios reikšmės… Laimei atsirado žmonės, suradę ir perskaitę rankraštį bei perkėlę jame išsakytas nuostatas į natūralų gydymą, kuris vadinamas tiesiog Reiki.
Reiki, plaštakų prisilietimu pagrįstas gydymo metodas, skirtas subalansuoti ir atstatyti pažeistai žmogaus energetinei sistemai, populiarumu sparčiai vejasi kitas „netradicinėmis“ laikomas terapijos formas, tokias kaip akupunktūra ir masažas. Užsienio šalyse Reiki taikomas ligoninėse, prieglaudose, o taip pat psichoterapijos seansų metu. Reiki praktikuotojas, nukreipdamas universaliąją energiją į paciento kūną, stimuliuoja jo vidinį savigydos potencialą bei paspartina konkrečių pakenktų vietų bei organų gijimą. Šis senovinis gydymo metodas yra puiki, neskausminga ir visiškai nekenksminga priemonė pagerinti savijautai, sumažinti skausmą, išsivaduoti nuo daugelio ligų.
